Tarties priemones sudaro keturios dalys: 1) dabartinės lietuvių kalbos tarties žodynas, 2) tarties žodynas negimtakalbiams, 3) transkribuoklis ir 4) garsynas. Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis ir pateikiami Palemono šriftu. Rengiant medžiagą naudotasi Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų sukurtais automatinio kirčiavimo ir transkribavimo įrankiais. Vėliau žodynai buvo peržiūrėti ir klaidos ištaisytos rankomis.
Dabartinės lietuvių kalbos tarties žodyną sudaro 150 tūkst. lietuvių kalbos žodžių antraštinių formų. Vartotojai galės ieškoti rūpimo žodžio, jį įrašę langelyje „Ieškoti“. Bus pateikiamas sukirčiuotas ir transkribuotas žodis, jo kirčiuotė ir variantai. Vartotojas, naudodamasis žvaigždute „*“, gali ieškoti žodžio formų, žodžių pagal baigmenis ar giminiškų žodžių. Pavyzdžiui, paieškos langelyje užrašius *ger*, suvestinėje bus pateikti visi žodyne esantys žodžiai: geras, gera, gerai, gerovė ir pan.
Tarties žodyną negimtakalbiams sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno. Papildomai įtraukti kai kurie negimtakalbiams aktualūs tikriniai ir kiti žodžiai. Žodyne pateikiamos žodžių antraštinės formos, jos įgarsintos, nurodyta kirčiuotė, kirčiavimo variantai (jei yra) ir pateiktos transkribuotos dažnesnės šių žodžių formos. Jei formų nepateikta, vadinasi, tekstyne buvo pavartotos tik antraštinės formos. Greta žodžių formų morfologiniai požymiai nurodomi tik tais atvejais, kai galimos homoformos. Be to, nurodomi tik būtini požymiai, pavyzdžiui, žmonõs [ʒmoː²ˈnoːs] nurodoma tik vns. kilm. Žodyną įgarsino patyręs lietuvių kalbos negimtakalbiams dėstytojas prof. dr. Vidas Kavaliauskas, gerai išmanantis lietuvių garsinės kalbos ypatybes, aktualias negimtakalbiams ir būtent į jas sutelkė dėmesį įrašydamas parengtą medžiagą. Vartotojai galės 1) ieškoti jiems rūpimo žodžio, jį įrašę langelyje „Ieškoti“, 2) pasirinkti žodžius pagal abėcėlę, 3) peržiūrėti visą sąrašą iš eilės ir iš jo pasirinkti žodį ar žodžius. Vartotojai gali susidaryti žodžių sąrašą ir jį parsisiųsti.
Transkribuoklyje vartotojai turi surinkti arba įkelti tekstą į nurodytą langą kairėje „Netranskribuotas žodis ar tekstas“. Dešinėje pusėje („Transkribuotas žodis ar tekstas“) bus pateiktas transkribuotas tekstas. Transkribuotą tekstą galima parsisiųsti į savo kompiuterį tekstiniu formatu. Atkreipiame dėmesį, kad lietuvių kalbai būdingas didelis žodžių ir jų formų daugiareikšmiškumas, atsiranda naujadarų, naujų skolinių, kirčiavimo gretimybių, todėl rekomenduojama ne visada pasikliauti automatiškai sukirčiuotu ir transkribuotu variantu, o abejotinais atvejais pasitikrinti žodynuose, vadovėliuose, žinynuose. Kai kurie automatiškai transkribuoti žodžiai gali skirtis nuo pateiktų „Dabartinės lietuvių kalbos tarties žodyne“. Taip yra dėl to, kad kol kas ne visus garsinės kalbos reiškinius pavyko automatizuoti, daugeliu atvejų tam trūksta parengiamųjų tyrimų. Skirtumai yra susiję su šalutiniu kirčiu, hiatu ir balsio o trukme.
Garsyno paieškos langelyje vartotojai turi įrašyti ieškomą žodį. Suvestinėje bus pateikti šio žodžio prozodiniai variantai, pavyzdžiui, nãmo ir namõ. Galima rinktis kurį nors vieną iš jų arba visus pateiktus. Paieškos rezultatų lange pateikiami visi rasti ieškomo žodžio pavartojimo atvejai (konkordansas), išrikiuoti abėcėlės tvarka ir atsižvelgiant į prozodinius vienetus (kirčio vietą ir priegaidę). Rasti žodžiai pateikiami viduryje kartu su fraze, kurioje jie pavartoti. Galima pasiklausyti, kaip buvo ištartas ieškomas žodis (ties žodžiu reikia spustelėti pele) ar visa frazė (spustelėti pele garsiakalbio ikonėlę). Jei norite susirasti kelias to paties žodžio formas ar giminiškus žodžius, galite naudotis žvaigždute „*“. Pavyzdžiui, paieškos langelyje užrašius *nam*, suvestinėje bus pateikti visi garsyne esantys žodžiai: namai, namais, namams, namie ir pan.
Garsyne įrašo tekstinė anotacija (tekstas) nėra transkribuota, nežymimi ir skyrybos ženklai. Garsyną sudaro radijo ir televizijos laidų, radijo spektaklių, pasakų vaikams įrašų fragmentai. Garsyno medžiagos rinkimą ir rengimą rėmė: Valstybinis mokslo ir studijų fondas (pagal „Lietuvos prioritetinių mokslo krypčių ir eksperimentinės plėtros programos“ projektą „Lietuvių kalbos išlikimas globalizacijos sąlygomis: anotuotas lietuvių kalbos tekstynas (ALKA)“, sutarties Nr. L-16/2008) ir Lietuvos mokslo taryba (pagal „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ projektą „Kompleksinis lietuvių kalbos teksto prozodijos tyrimas: intonacija, ritmas ir loginis kirtis“, sutarties Nr. LIT-5-4). Dėkojame aktoriams, diktoriams, informantams ir medžiagą rengusioms kolegėms: doc. dr. Rūtai Kazlauskaitei, doc. dr. Jolantai Vaskelienei, dr. Agnei Čepaitienei, Neringai Krapikaitei.
Tarties priemones rengė prof. dr. Asta Kazlauskienė (grupės vadovė), prof. dr. Gailius Raškinis, dr. Airenas Vaičiūnas, dr. Sigita Dereškevičiūtė, tarties žodyną negimtakalbiams įgarsino prof. dr. Vidas Kavaliauskas, įrašų studijoje dirbo Matas Jančauskas, programavo Petras Pauliūnas.