Išsamiau apie šį resursą skaitykite šioje mokomojoje priemonėje: Kovalevskaitė J., Rimkutė E., Ruzaitė J. 2022: Tekstynai ir jų išvestiniai produktai lietuvių kalbos mokymui(si) bei tyrimams. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, https://doi.org/10.7220/9786094675089.

Cituodami ar naudodamiesi leksikonu nurodykite: Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas (sudarytojai J. Kovalevskaitė, A. Bielinskienė, L. Boizou, L. Jancaitė, E. Rimkutė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021. DOI: https://doi.org/10.7220/kalbu.vdu.lt.leksikonas

Leksikonas yra elektroninė leksinė bazė, parengta Mokomojo tekstyno pagrindu. Leksikone aprašyta 3700 leksinių vienetų: 700 dažniausiai tekstyne vartojamų žodžių ir 3000 su dažniausiais žodžiais susietų darinių ir pastoviųjų žodžių junginių. Dažniausių žodžių leksiniai ir gramatiniai dėsningumai parodyti vartosenos modeliuose ir pavyzdžiuose, o su dažniausiais žodžiais susijusių darinių ir pastoviųjų junginių vartoseną iliustruoja tik pavyzdžiai. Mokiniai ir mokytojai, mokomųjų priemonių rengėjai leksikone ras informacijos apie žodžių tarimą, kirčiavimą, kaitybą, darybinius ir leksinius ryšius, o vartosenos modeliai ir pavyzdžiai bus naudingi lavinant produkcinius gebėjimus.

Leksikono antraštyną sudaro:

1) žodžiai (veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai), daugiau nei 100 kartų pavartoti visuose keturiuose Mokomojo tekstyno lygiuose nuo A1 iki B2, iš viso tokių žodžių aprašyta 700;

2) su dažniausiais 700 žodžių susiję tekstyne esantys dariniai ir pastovieji žodžių junginiai, iš viso 3000 leksinių vienetų.

Pagrindinis leksikono tikslas buvo sukaupti duomenų lietuvių kalbos mokymui(si) aukštesniuosiuose lygiuose, t. y. pateikti kuo daugiau informacijos apie leksinio vieneto (žodžio ir pastoviojo žodžių junginio) vartoseną – autentišką, būdingą dabartinei lietuvių kalbai ir aktualią kalbos mokymuisi.

Leksikone rasite informacijos, kaip aprašyti žodžiai ir junginiai vartojami dabartinėje lietuvių kalboje: kaip jie rašomi, tariami, kokiomis formomis dažniausiai vartojami, kokia jiems būdinga leksinė ir gramatinė aplinka. Leksinei ir gramatinei aplinkai atskleisti naudojami ne tik pavyzdžiai, bet ir vartosenos modeliai – juose matyti skirtingoms žodžio reikšmėms būdinga gramatika ir leksika. Leksikone nepateikiami žodžių reikšmių aiškinimai – atskirti ir suprasti žodžio reikšmes padeda vartosenos modeliuose fiksuojami dėsningumai. Toks reikšmių skyrimo ir aprašymo principas perimtas iš tekstynų lingvistikos, kur žodžio reikšme laikomas žodis su jo artimiausiu kontekstu.

Rengiant šį tekstynais paremtos leksikografijos (angl. corpus-based lexicography) išteklių, dirbo VDU Kompiuterinės lingvistikos centro tyrėjai:

  • Jolanta Kovalevskaitė (priemonės vadovė),
  • Agnė Bielinskienė,
  • Loic Boizou,
  • Laima Jancaitė,
  • Erika Rimkutė.

Duomenis apie kirčiavimą ir tarimą, garso įrašus parengė Asta Kazlauskienė ir Sigita Dereškevičiūtė.
Vartotojo sąsajos programuotojas – Petras Pauliūnas.
Jei leksikone pastebėsite netikslumų, norėsite užduoti klausimų ar pateikti pasiūlymų – kviečiame rašyti: jolanta.kovalevskaite@vdu.lt.

Dėkojame!


Paieškos formos v.4.7, Leksikono DB v.3.3 (2021-11-22 11:13)