Naujos kalbos mokymosi procese labai svarbu, kad mokiniai patys pradėtų stebėti kalbą ir atrastų kalboje egzistuojančius dėsningumus, nes vadovėliuose bei gramatikose dažnai pritrūksta autentiškos medžiagos. Nors internete yra daug informacijos, tačiau didelė jos dalis mokiniams yra pernelyg sudėtinga. Šiuo aspektu mokiniams ir dėstytojams naudingi parengti skirtingų kalbos kompetencijos lygių mokomieji ir mokinių tekstynai, kuriuose jie savarankiškai galės ieškoti informacijos. Daug naudingos įvairialypės informacijos besimokantys lietuvių kalbos ras tekstyno pagrindu sudarytame leksikone ir kitose priemonėse.

Svetainę sudaro šešios elektroninės mokomosios priemonės.

  1. Mokomasis tekstynas – elektroninių tekstų rinkinys, kuriame pateikti skirtingiems lietuvių kalbos lygiams (A1, A2, B1, B2 lygio besimokantiems suprantami ir aktualūs rašytinės bei sakytinės kalbos tekstai). Tekstynu gali naudotis tiek besimokantys lietuvių kalbos, tiek lietuvių kalbos mokytojai, dėstytojai. Vartotojai, šiame tekstyne radę ieškomą žodį, iš konteksto gali suprasti, kaip tas žodis vartojamas dabartinėje lietuvių kalboje, ką reiškia. Šio tekstyno pagrindu galima rengti įvairias leksikai ir gramatikai įsisavinti skirtas užduotis, naudojant autentiškus dabartinės lietuvių kalbos pavyzdžius.
  2. Mokinių tekstyną sudaro keturi kitakalbių tekstų rinkiniai, kurie buvo renkami bendradarbiaujant su baltistikos centrais. Kiekviena tekstyno dalis iliustruoja skirtingą lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Besimokantiems svetimosios kalbos svarbu ne tik žinoti, kaip kalba gimtakalbiai, bet ir kokias kategorijas sunkiau ar lengviau įsisavina kitakalbiai. Tokia priemonė svarbi ir kalbos mokytojams, nes tekstynai leidžia kalbos mokymą grįsti duomenimis, pvz., užsiėmimų metu tipinę kitakalbių vartoseną galima aptarti su studentais, naudoti kaip medžiagą įvairaus pobūdžio užduotims rengti, baziniams žodžių sąrašams sudaryti. Mokinių tekstyną vartotojai galės analizuoti ir naršyti internete arba parsisiųsti kai kuriuos duomenis (pvz., konkordanso eilutes, dažninius žodžių sąrašus) į savo kompiuterius.
  3. Morfologiškai anotuotas tekstynas. Besimokantiems morfologiškai sudėtingos lietuvių kalbos kyla daug problemų dėl kaitybos, todėl reikia vienoje vietoje matyti daug tam tikros gramatinės kategorijos vartosenos pavyzdžių. Naudojantis morfologiškai anotuotu tekstynu, galima rasti reikalingas gramatines kategorijas (pvz., giminę, linksnį, laiką, asmenį ir pan.); galima ieškoti įvairių gramatinių požymių kombinacijų (pvz., konkretus būdvardis, per du žodžius nutolęs nuo daiktavardžio, ir pan.), o rezultatus parsisiųsti. Šis tekstynas padės geriau suprasti lietuvių kalbos gramatikos sistemą.
  4. Leksikonas yra elektroninė leksinė bazė, parengta Mokomojo tekstyno pagrindu. Leksikone aprašyta 3700 leksinių vienetų: 700 dažniausiai tekstyne vartojamų žodžių ir 3000 su dažniausiais žodžiais susietų darinių ir pastoviųjų žodžių junginių. Dažniausių žodžių leksiniai ir gramatiniai dėsningumai parodyti vartosenos modeliuose ir pavyzdžiuose, o su dažniausiais žodžiais susijusių darinių ir pastoviųjų junginių vartoseną iliustruoja pavyzdžiai. Mokiniai ir mokytojai, mokomųjų priemonių rengėjai leksikone ras informacijos apie žodžių tarimą, kirčiavimą, kaitybą, darybinius ir leksinius ryšius, o vartosenos modeliai ir pavyzdžiai bus naudingi lavinant produkavimo gebėjimus.
  5. Tarties poskyrį sudaro keturios dalys: 1) dabartinės lietuvių kalbos tarties žodynas, kurį sudaro apie 150 tūkst. žodžių sukirčiuotų ir transkribuotų antraštinių formų, 2) tarties žodynas negimtakalbiams, jį sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno, jie sukirčiuoti, transkribuoti ir įgarsinti, 3) transkribuoklis, suteikianti galimybę vartotojui gauti transkribuotą žodžių ar jų junginių, sakinių variantą, ir 4) garsynas, kuriame galima pasiklausyti, kaip ištariami kai kurie žodžiai realioje kalboje. Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis ir pateikiami Palemono šriftu.
  6. Kirčiuoklis – automatinė kirčiavimo priemonė. Naudodamiesi ja kiekvienas gali susikirčiuoti rišlų tekstą. Tai ypač svarbu dėstytojams, rengiantiems tekstus skaityti auditorijoje ar kitokias užduotis, o besimokantiesiems – tekstus taisyklingai perskaityti ar pasitikrinti žodžių kirčiavimą. Rengiant atsižvelgta į lietuvių kalbą dėstančių dėstytojų pageidavimus ir pateiktos vienodai rašomos, bet skirtingai kirčiuojamos formas. Įtraukti beveik visi šiuo metu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir VLKK rekomendacijose teikiami kirčiavimo variantai.

Ši svetainė kuriama įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“
(Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002)